„Iš pokalbių su draugais: „Marija, ir vėl degė atliekos, matėme nuotraukas internete, ten gi šiukšlių kalnai… Kodėl tokia betvarkė?“. Mieli draugai, nustebsite, bet ten ir jūsų išmestos atliekos. Galimai, ir kažkieno iš jūsų į šiukšlių kibirą išmesta baterija galėjo tapti gaisro priežastimi. Ko gero, apie tai nesusimąstome… Daiktas, kuriuo atsikratoma, nedingsta nebūtyje, jis kažkur atsiranda. Taigi, atliekos nėra pabaiga, tai – nauja pradžia. Tik klausimas: kokia? Ar geroji, kai atliekai suteikiama antra „gyvybė“ – perdavus naudoti pakartotinai ar perdirbus į žaliavas, ar blogoji, kai atlieka visam gyvenimui nugula sąvartyne ir prisideda prie „šiukšlių kalnų“ augimo?
Ko reikia, kad kuo daugiau atliekų „gyvuotų“ toliau? Atsakingesnio ateities planavimo, didesnės gamintojų atsakomybės, efektyvesnės kontrolės, sektoriaus dalyvių bendradarbiavimo? Diskutuokime.“