Susitikime jau 23-iąjį kartą, apžvelkime nuveiktus darbus ir tai, kas laukia ateityje
Druskininkų forume „Atliekų tvarkymas 2026“, kaip ir kasmet, diskutuosime temomis, kurios šiandien kelia daugiausia klausimų ir iššūkių atliekų tvarkymo bendruomenei.
Forumo programa sudaroma bendradarbiaujant su įmonėmis, savivaldybėmis, institucijomis, gamintojais ir importuotojais, atliekų tvarkytojais, konsultantais, mokslininkais ir ekspertais. Todėl kalbėsime ir diskutuosime apie tai, kas svarbu ne teoriškai, o vyksta praktiškai ir lems sektoriaus ateitį.
Šiemet ypatingą dėmesį planuojame skirti naujoms išplėstinės gamintojo atsakomybės taisyklėms, žiedinės ekonomikos įgyvendinimo iššūkiams, žalos aplinkai atlyginimo ir atkūrimo sistemai, komunalinių atliekų tvarkymo aktualijoms, miestų planavimo, poveikio aplinkai vertinimo ir aplinkosauginių leidimų sistemos pokyčiams.
Forumo taikinyje – ir kitos aktualios temos, nauji teisės aktų reikalavimai bei praktiniai iššūkiai, su kuriais susiduria atliekų tvarkymo sektoriaus dalyviai.
Diskutuokime, dalinkimės patirtimi, ieškokime sprendimų drauge
Susitikime forume – 2026 m. rugsėjo 24 –25 d., Druskininkai.
Išplėstinės gamintojo atsakomybės principas Europoje sparčiai keičiasi. Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentas akcentuoja pernaudojimą, perdirbamumą ir antrinių žaliavų naudojimą, Baterijų reglamentas reguliuoja baterijas per visą jų gyvavimo ciklą – iki pat galutinio sutvarkymo, tekstilės srityje gamintojo atsakomybės principas siejamas su atliekų prevencija ir žiediškumu, o rengiamame ENTP reglamente atsiranda reikalavimai dėl perdirbtų medžiagų naudojimo naujuose gaminiuose. Šie ir kiti pokyčiai signalizuoja platesnę transformaciją. Kinta ne tik gamintojų ir importuotojų pareigos, bet ir pats požiūris į gaminio gyvavimo ciklą bei atsakomybę už jo poveikį aplinkai.
Ar stebime nuoseklią gamintojo atsakomybės sistemų evoliuciją, ar jau prasidėjo esminiai pokyčiai, keičiantys nusistovėjusį atliekų tvarkymo sistemos veikimo modelį? Kokius iššūkius ir galimybes tai atneš gamintojams, importuotojams, atliekų tvarkytojams ir viešajam sektoriui?
→ Diskutuosime apie svarbiausius Europos ir Lietuvos pokyčius, jų praktinį įgyvendinimą bei tai, kaip jie keičia ir keis atliekų tvarkymo sistemą artimiausiais metais.
Žiedinė ekonomika jau seniai nėra vien tik aplinkosaugos politikos tema. Vis dažniau ji siejama su Europos konkurencingumu, strategine autonomija, žaliavų saugumu ir pramonės ateitimi. Europos Sąjungoje rengiamos naujos iniciatyvos rodo, kad žiediškumas tampa ne tik aplinkosauginiu, bet ir ekonominiu bei geopolitiniu prioritetu.
Tačiau kas šiandien praktiškai užtikrina žiedinės ekonomikos veikimą, kas yra pagrindinis „variklis“? Kol tvaraus projektavimo, gamybos ir vartojimo pokyčiai įgauna pagreitį, būtent atliekų tvarkymo ir perdirbimo sektorius užtikrina medžiagų grąžinimą į ekonomiką, antrinių žaliavų gamybą ir išteklių vertės išsaugojimą.
Kokią vietą atliekų tvarkymo sektorius užima kuriant žiedinę ekonomiką? Ar dabartinės politikos, reguliavimo ir finansavimo priemonės padeda siekti deklaruojamų tikslų? Kokio vaidmens reikės antrinėms žaliavoms ir perdirbimui stiprinant Europos bei Lietuvos konkurencingumą?
→ Diskutuosime apie Europos ir Lietuvos politikos kryptis, antrinių žaliavų rinkos plėtrą, investicijų poreikį ir atliekų tvarkymo sektoriaus vaidmenį kuriant žiediškumu grįstą ekonomiką.
Žalos aplinkai nustatymas ir atlyginimas jau daugelį metų yra viena sudėtingiausių aplinkosaugos sričių. Praktikoje taikomi skirtingi žalos atlyginimo mechanizmai – nuo piniginės žalos apskaičiavimo iki atkuriamųjų priemonių, kuriomis siekiama atkurti pažeistą aplinkos būklę.
Kaip ši sistema veikia Lietuvoje? Kokiais atvejais pasirenkamos atkuriamosios priemonės, o kada žala išreiškiama pinigine suma? Ar dabartinis reguliavimas padeda siekti pagrindinio tikslo – aplinkos atkūrimo ir žalos prevencijos?
→ Apžvelgsime žalos aplinkai atlyginimo praktiką, statistinius duomenis, teisinio reguliavimo taikymo patirtį bei diskutuosime apie galimas sistemos tobulinimo kryptis.
Per pastaruosius du dešimtmečius komunalinių atliekų tvarkymo sistema Lietuvoje labai pasikeitė, tačiau sektoriui ir toliau keliami vis nauji tikslai bei reikalavimai: atskiras maisto atliekų surinkimas, aukštesni rūšiavimo rodikliai, žiedinės ekonomikos tikslai, reguliuojama kainodara, augantys gyventojų lūkesčiai ir būtinybė užtikrinti efektyvų viešųjų paslaugų teikimą.
Ar dabartinis komunalinių atliekų tvarkymo modelis yra pasirengęs šiems pokyčiams? Kokie iššūkiai kyla savivaldybėms, regioninėms atliekų tvarkymo sistemoms ir paslaugų teikėjams? Ar reikalingi tik pavieniai sistemos patobulinimai, ar jau metas diskutuoti apie didesnius organizacinius ir valdymo pokyčius?
→ Diskutuosime apie komunalinių atliekų tvarkymo sistemos ateitį, maisto atliekų surinkimo plėtrą, reguliuojamos kainodaros patirtis, regioninių sistemų veiklą ir kitus klausimus, kurie šiandien aktualūs savivaldybėms bei atliekų tvarkymo sektoriui.
Žalioji transformacija neapsiriboja tik naujais teisės aktais ar technologijomis. Ji prasideda planuojant miestus, teritorijas ir ūkinę veiklą bei priimant sprendimus, kurie lems, kaip gyvensime ir dirbsime ateityje.
Kaip suderinti tvarumo, žiedinės ekonomikos, klimato kaitos valdymo ir ekonominės veiklos poreikius? Ar teritorijų planavimo, poveikio aplinkai vertinimo, taršos prevencijos ir leidimų išdavimo sistemos padeda priimti geresnius sprendimus? Kokius pokyčius atneš nauji skaitmeniniai sprendimai ir kuriama Taršos prevencijos procesų informacinė sistema?
→ Diskutuosime apie miestų ir teritorijų planavimą, poveikio aplinkai vertinimą, TIPK ir taršos leidimų sistemą, vykstančius pokyčius bei iššūkius, su kuriais susiduria institucijos, verslas ir savivalda, įgyvendindami žaliosios transformacijos tikslus.
Kartu su forumo bendruomene diskutuojame ir dėl kitų šiuo metu aktualių temų, taip pat teisės aktų, praktikos ir technologijų pokyčių, keliančių klausimų atliekų tvarkymo sektoriaus dalyviams.
Apie naujas temas, pranešėjus ir diskusijas informuosime artimiausiu metu, nuolat pildydami forumo programą.
aplinkosaugos konsultantė, marija.lippa@gmail.com
aplinkosaugos teisininkė, doktorantė (MRU), griskonyte@gmail.com
