Naudokimės milijonus metų veikiančiu gamtos intelektu ir išmintimi, sisteminiu mąstymu ir dialogu, kad sukurtume prasmingesnę ateitį visai aplinkosaugos sistemai ir visiems jos dalyviams.
Kaip veikti, kurti, būti, kad kiekvienas žmogus, organizacija ir aplinkosaugos sektoriaus ekosistema būtų gyvybinga, rastume prasmę veikti kartu?
Neišvengiamai reikės keistis ir adaptuotis asmeniui, organizacijai, sektoriui, kad išliktų ir prisitaikytų. Keistis galima dviem būdais: iš vidaus arba priverstiems išorės veiksnių.
Kuriuo keliu tęsime kelionę kartu?
Naujoji vs senoji ekonomika. Bendradarbiavimo ir dalijimosi ekonomika bei finansai.
Žiedinė ekonomika, efektyvus išteklių naudojimas ir perėjimas prie tvarių produktų: Europos pavyzdžiai. Kiek ir kaip pasiruošime jungtis į Europos mokslo, technologijų ir inovacijų srities pridėtinės vertės kūrimo grandines?
Ką reikia žinoti verslui sukant link žiedinės ekonomikos? Teisinio reguliavimo ir praktinio įgyvendinimo takoskyra. Teisininko įžvalgos.
Komunalinių atliekų apmokestinimas. Savivaldybių tarybos ne vėliau kaip iki
2023 m. spalio 1 d. turės nustatyti rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius, atsižvelgdamos į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) nustatytą regioninę kainą. Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodika. Kaip naujoji metodika užtikrins skaidrumą, žiedinės ekonomikos veikimą ir didžiausią naudą gyventojams?
Susipriešinimas, lobizmas, konkuravimas, vienintelių teisingų sprendimų paieškos, kurios naudingos vienai pusei, neišklausomi oponentai, nuolatinė kova, kompromisai kažko atsisakant – tai tik švietimo sistemos pagimdyto riboto mąstymo pasekmės, kurias jaučiame visose savo gyvenimo srityse. Ne išimtis ir atliekų sektorius. Galima evoliucionuoti kitaip. Poliariškumų integracijos taikymas atliekų sektoriaus įtampoms spręsti.
Temas siūlys ir rinksis forumo dalyviai.
Nauja regionų atliekų tvarkymo centrų vadovybė – ko tikėtis ateityje?
Gamtos intelektas: kas tai ir kodėl netrukus ateis jo eilė po emocinio intelekto? Kaip jį naudoti? Botanika – regeneratyvios ateities įkvėpimo šaltinis.
Gyvos sistemos ir organizacijos. Baskų metodas link gyvų organizacijų gamybos, energetikos, prekybos, atliekų tvarkymo sektoriui.
Pakartotinis panaudojimas – žiedinės ekonomikos karalius: ateities perspektyvos.
Tvarumas atliekų tvarkymo sektoriuje. Kodėl tvarumo strategijos neveikia, o tvarumo ataskaitos – popierinės? Vidiniai vystymosi tikslai – nauja Europos Komisijos pripažinta sąlyga sėkmingam tvarumo vystymui.
Suvokimo gilinimo ir refleksijos sesijos:
Kaip galime įvietinti, įdabartinti ir įasmeninti regeneratyvumą, puoselėdami santykius su savimi, savo socialiniais tinklais ir gyvybę palaikančiomis sistemomis?
Koks tas žingsnis, kuris apvers Maslow piramidę? Ar liksime šiame sektoriuje? Ar yra galimybė plėstis? Ar aš galiu atrasti dar kažką naujo? Daug klausimų, ieškosime atsakymų.
Patyriminė sesija. Patirti kūną, kad patirtum gamtą: kaip viduje, taip ir išorėje.
Konferencijos turinį kuria jos dalyviai, taikydami naujausius bendrakūrybos metodus. Sisteminio dialogo strateginių sesijų metodai yra taikomi įvairiose šalyse ir sektoriuose jau daugiau nei penkiasdešimt metų. Jų pagrindu formuojamos regioninės, nacionalinės, tarptautinės, sektoriaus ar organizacijos strategijos, kai susiduriama su itin sudėtingomis sąlygomis ar užduotimis: karai, sistemų griūtys, susijungimai, ekonominės krizės, sistemų transformacijos. Sisteminio dialogo metodai remiasi sociologų, antropologų moksliniais atradimais.
(Lippit, 2006; Von Bertalannfly, 1968, Agryris, 2004; Weisbord, 2012).
Interesų žemėlapis | Sisteminis požiūris | Analitinės diskusijos | Visų suinteresuotų šalių nuomonės | Esminės atliekų tvarkymo tendencijos Lietuvoje, kaimyninėse šalyse, Europoje ir pasaulyje | Praėjusių metų apžvalga ir prognozės / planai ateičiai | Geriausia praktika ir nesėkmės
Vienintelis ilgalaikis tvarus renginys Lietuvoje, kurį atpažins kiekvienas dalyvis, vertinantis sąmoningą̨, etišką, atsakingą veiklą.
Tvaraus renginio tikslas – įkvėpti dalyvius orientuotis į sąmoningus verslo sprendimus, atsakingus tiekėjus, partnerių ir suinteresuotų grupių̨ tinklo stiprinimą̨, visuomenės įtrauktį, pozityvų pokytį ir tvarų veiklos tęstinumą̨.
Siekiami rezultatai – profesionali tvaraus renginio organizacija, vadovaujantis ISO 20121:2012 kriterijais, t. y. siekiama mažinti neigiamą renginio poveikį aplinkai, efektyvinti organizacinius sprendimus, optimizuoti būtinus resursus, kelti aukščiausius tvarumo reikalavimus partneriams ir tiekėjams.
Pramonės įmonėms| Verslui | Tvarios plėtros lyderiams | Politinių partijų strategams| Savivaldybių tarybų ir administracijos atstovams, atsakingiems už atliekų tvarkymo infrastruktūrą bei organizavimą | Gamintojams, importuotojams ir jų organizacijoms | Gyventojams | Vartotojams | Žiniasklaidai | Vyriausybės atstovams | Seimo nariams | Valstybinių institucijų atstovams | Nevyriausybinėms organizacijoms | Konsultantams | Mišrių komunalinių atliekų, antrinių žaliavų bei pavojingų ir specifinių atliekų surinkėjams | Atliekų tvarkytojams | Analitikams | Investuotojams | Fondams | Bankams | Studentams | Mokslo ir švietimo įstaigoms | Mokslininkams | Aktyvioms asociacijoms vartojimo, aplinkosauginio švietimo srityse |Teisininkams
Saugi vieta rasti temas, kurios yra prioritetinės visiems, jas išdiskutuoti ir surasti bendrus sąlyčio taškus.
